Spausdinti
Įvertinimas išsaugotas
Įvertinimas
Aprašymas
Nuo neatmenamų laikų giria lietuviams buvo maisto aruodas, o medžioklė daugelio lietuvių verslas. Apie žvėrienos valgymo ištakas galima rasti užsimenant dar Biblijoje. Saliamono rūmų virtuvėje buvo gaminami patiekalai iš elnienos ir stirninų mėsos. Žmonijos evoliucijos istorijoje medžioklei teko labai svarbus vaidmuo. Laukinių gyvūnų mėsa labai praturtino pirminės bendruomenės žmonių mitybos racioną, stiprino ir grūdino jų organizmą.
Laukinių gyvūnų mėsa mažiau kaloringa ir riebi, nei naminių gyvulių, nes laisvėje augantis gyvūnas yra judresnis, daugiau bėgioja, nešeriami kombinuotais pašarais. Žvėrienoje yra mažiau cholesterolio, tačiau gausu vitaminų, baltymų, ji turtinga amino rūgštimis ir fiziologiškai aktyviais mikroelementais. Laukinių žvėrių mėsos maistinė vertė kur kas didesnė, nei naminių gyvulių, ar paukščių, todėl ją rekomenduoja sveikos mitybos specialistai.
Apie XIV a. atsiradus parakui ir ginklams, dar ilgai ietys, kirviai, lankai, tinklai ir įvairūs spąstai buvo naudojami medžioklėse. Stumbrus ir taurus raiti medžiotojai dobdavo ietimis ir strėlėmis. Briedžius, šernus, elnius ir stirnas varovai su šunimis varydavo į tinklus, kur juos medžiotojai pribaigdavo.
Medžioklė Lietuvoje turi gilias tradicijas, jų laikomasi ir puoselėjama. Iš medžioklės namus pasiekia geidžiamas laimikis, kurio paruošimui reikalingas ne tik žinojimas bet ir atskiras pasiruošimas.
PALIKTI ATSILIEPIMĄ
El. pašto adresas nebus publikuotas.