Spausdinti
Įvertinimas išsaugotas
Įvertinimas
Aprašymas
Starkis – ešerinių šeimos žuvis. Paplitęs gėluose ir lengvai druskinguose vandenyse. Kūno ilgis Lietuvoje paprastai 35–55 cm, sveria 0,5–2,5 kg. Mėgsta seklius vandenis, kur laikosi retai pavieniui dažniau būreliais. Neršia gegužę ant vandens augalų, žvirgždėto dugno. Mailius minta planktonu, o suaugusios žuvys aukšlėmis, stintelėmis, kitų žuvų mailiumi. Lietuvoje paplitęs gėluose vandenyse, taip pat ir Baltijos jūroje, įveistas daugiau nei 50-yje šalies ežerų. Lietuvoje šių plėšrių žuvų gausiausia natūralaus paplitimo vietose – Kuršmarėse bei Nemuno žemupyje, iš kur jie buvo perkelti į Dysnų ežerą, Kauno bei Antalieptės marias, vėliau į daugelį jiems tinkamų gyventi ežerų. Valgydami žuvį gauname vertingų baltymų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei kitų vitaminų, mineralinių medžiagų. Žuvų riebaluose yra žymiai daugiau skystų nesočiųjų riebalų rūgščių, nei augaliniuose aliejuose ir sudaro 84 proc., o sočiųjų – tik 16 proc. Žuvyje yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, taip pat joje yra ir linolio bei arachido rūgščių (omega-6), šis kompleksas dalyvauja riebalų ir cholesterolio apykaitoje. Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sveikatai labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį. Šviežios žuvys yra pačios vertingiausios. Žuvį (šviežią, šaldytą ar konservuotą) rekomenduojama valgyti bent 2 kartus per savaitę.
PALIKTI ATSILIEPIMĄ
El. pašto adresas nebus publikuotas.