Spausdinti
Įvertinimas išsaugotas
Įvertinimas
Aprašymas
Rašytiniai šaltiniai teigia, kad ne tik Lietuvos bajorai ir didikai, bet ir amatininkai, pirkliai, bei žemdirbiai mėgo valgyti riebų maistą, žinant, kad buvo atliekamas pakankamai sunkus fizinis darbas. Paukštieną derindavo su laukinių žvėrių mėsa ir dar pridėdavo lašinių, tačiau pasninko metu žuvis būdavo nepakeičiamas patiekalas lietuviškoje virtuvėje. Mūsų žvejas, ką negaudytų, visada ras ne tik plekšnė, o ir uotą. Šios žuvys veisiasi mūsų Baltijos jūroje ir netrūksta prekybos lentynose. Žuvis nepriskiriama prie sausų, tad ir gaminsime plekšnę su aštriu padažu. Dažnai klausia, kodėl vienuose receptuose nurodote kiek ko reikia kituose ne. Atsakymas labai paprastas, kaip ir šį kartą. Ne dažnas supras, jei recepte nurodysiu 6-8 plekšnės. Kitas už galvos susiims, o kai bus nurodyta, kad tai tik 400 g., tikras klaipėdietis dar pridurs, labai jau mažos, daug darbo kol nuvalysi. Tad dėl tokių priežasčių kitą kartą nurodau svorius, o kitą kartą, kai tai nėra didelės būtinybės, palieku spręsti patiems, kiek ir ko reikia Jūsų stalo patiekalui.
PALIKTI ATSILIEPIMĄ
El. pašto adresas nebus publikuotas.